Lietuvos gamintojų iššūkiai ir galimybės pasauliniame gamybos sektoriaus kontekste
Tyrime dalyvavo 400 kompanijų, iš jų per 30 Lietuvos gamybininkų.
Pagrindinis vadovų iššūkis: žemesnė kaina ar aukštesnė kokybė?
Absoliuti dauguma (69 proc.) diskretinės gamybos kompanijų tiek Lietuvoje, tiek pasauliniu mastu kaip didžiausią iššūkį, turintį įtaką jų verslui, nurodo būtinybę mažinti išlaidas gamybai. Antras pagal svarbą – paspartinti naujų produktų įvedimą į rinką (44 proc.).
Tai rodo, kad kaina – dar ne istorijos pabaiga. Besikeičianti rinka kelia naujus iššūkius iš karto keliose srityse: kokybės valdymo, operatyvumo, lankstumo. Iš pirmo žvilgsnio tai dažniausiai prieštarauja „išlaidų mažinimo“ strategijai ir užduoda nemenką galvosūkį gamybos įmonių vadovams: „Kaip man paspartinti verslo plėtrą ir tuo pačiu sumažinti išlaidas?“
Lietuvos gamintojai optimizuoja proceso dalis, pasauliniai lyderiai koordinuoja skirtingas procesų grupes
Gamintojams šiandien kritiškai svarbu aiškiai suvokti, kas yra jų pagrindinis konkurencinis išskirtinumas: produkto dizainas, komercializavimas, gamyba ar produkto platinimas? Kai tai tampa aišku, būtina imtis strateginių veiksmų, kurie „suriša“ organizacijos stiprybes su verslo procesais.
Lietuvoje šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas atskirų verslo procesų optimizavimui produkto vystymo, kūrimo, gamybos operacijų ir tiekimo grandinėje bei esminių veiklos rodiklių sistemų kūrimui, siekiant sinchronizuoti veiklos valdymo ir matavimo sistemas produkto kūrimo, gamybos ir tiekimo etapuose.
Šie skirtumai rodo, kad Lietuvos gamintojai kol kas dar stengiasi suvaldyti atskirus procesus, o pasauliniai gamybos lyderiai jau peržengę į aukštesnį – skirtingų procesų grupių koordinavimo – lygį.
Darbuotojų iniciatyva – iki šiol neatskleistas Lietuvos gamybos įmonių potencialas
Naudojamų priemonių (kompetencijų) analizė atskleidžia tam tikrus vadovavimo ir organizacinės kultūros ypatumus. Net 71 proc. geriausių gamybininkų nurodė, kad įmonės vadovybė remia iniciatyvas, kurios leidžia gerinti veiklos operacijas per procesų tobulinimą, bendradarbiavimą ir technologijų sąveiką. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja apie 50 proc.
Kitas paaiškėjęs skirtumas – veiklos duomenų integravimas su korporacinėmis verslo analitikos priemonėmis. Lietuvoje šis rodiklis žemas, tai tiesiogiai susiję su technologijų naudojimu.
Dauguma Lietuvos gamintojų – technologijų pradinukai
Dažnai daug pastangų ir investicijų yra nukreipiama į gamybos plėtrą, t.y. į atsargų ir žaliavų judėjimą bei pakeitimą gamybos procese, neatsižvelgiant į didėjantį informacijos kiekį, kuris neišvengiamai lydi šią plėtrą. Neretai netgi turint pakankamai gamybinių resursų, įmonės pajamos neauga – pajamų augimą ir įmonės pelną ribojančiu veiksniu tampa kuklios esamų informacijos valdymo sistemų galimybės. Tai reiškia, kad atskiri gamybos proceso žingsniai dažniausiai planuojami ir rezultatai apskaičiuojami naudojant Microsoft Excel ar keletą kitų nesusietų programų. Dėl šios priežasties gamybos procesas matomas ne kaip visuma, o kaip atskirų subprocesų rinkinys, kurių sąryšiai sunkiai nustatomi, stringa ir informacijos srautas, lydintis kiekvieną gaminį tiekimo grandinėje.
Neturint vieningos integruotos verslo valdymo sistemos arba naudojant techniškai pasenusias sistemas, sunku naudoti ir verslo analitikos įrankius, gamybos procese neįvertinamas produkto gyvavimo ciklas.
„Gamybos įmonėse cirkuliuoja begalė informacijos, procesų dažnai daug ir jie tarpusavyje susiję, todėl yra kritiškai svarbu šią informaciją laiku suvaldyti, - konstatuoja Valentinas Golubevas, „Columbus IT Partner“ vyr. konsultantas. – Trumpai tariant, šio sektoriaus lyderiai išsiskiria tuo, kad vadovai bet kuriuo momentu žino, kas vyksta jų versle. Po ranka jie visada turi skaičius, kurie atspindi įmonės veiklą, todėl gali operatyviai priimti reikalingus, pagrįstus sprendimus“.
Cituojant šią medžiagą, būtina nuoroda į www.columbusglobal.lt
