Pokyčiai ir nuolatinis prisitaikymas yra neatsiejama ir būtina kiekvienos šių dienų organizacijos dalis, padedanti pasiekti užsibrėžtus veiklos tikslus bei prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių rinkos sąlygų. Nėra bendrų visiems tinkančių modelių, kaip galima valdyti pokyčius ir iškylančias grėsmes. Darbuotojų pasipriešinimas pokyčiams drąsiai gali būti išskirta kaip viena ryškiausių sėkmingo ir efektyvaus pokyčių įgyvendinimo kliūčių, o jo suvaldymas įmonei duoda išskirtinai gerus rezultatus.
Taigi, 3, mūsų manymu, esminės, didžiausią darbuotojų pasipriešinimą pokyčiams įtakojančios priežastys organizacijose:
1. Elementari baimė netekti savo darbo vietos
Ir tai tikrai pagrįsta baimė. Naujos sistemos įdiegimas dažniausiai organizacijoje yra lydimas ir vidinių procesų peržiūrėjimu bei jų optimizavimu. Pasekmė - eliminuojami pertekliniai procesai, kurių metu dažnai ir pasimato, jog kai kurių darbo vietų iš ties nebereikia, nes jas pakeičia paprastos kasdienės funkcijos diegiamose sistemose.
Jeigu žiūrėtume į šią situaciją plačiau, naujos sistemos įdiegimas yra ir naujos galimybės darbuotojams neužsistovėti vietoje. Darbštūs ir inovatyvūs darbuotojai visada atras sau naujas galimybes augti ir toje pačioje organizacijoje. Darbuotojai prisidedantys prie pokyčių, einantys koja kojon su jais, natūraliai yra patys investuojantys į save, o organizacijai yra didelis ir neįkainojamas turtas.
2. Poreikio organizacijai keistis nesuvokimas
Darbuotojai natūraliai priešinasi pokyčiams, kai nesuvokia jų prasmės ir siekiamo rezultato. Juk vadovybės siekis įgyvendinti pokyčius organizacijoje dažniausiai susijęs su veiklos rezultatų gerinimu, naujų galimybių paieška ir/arba įsisenėjusių problemų šalinimu. Akivaizdu, kad pokyčiams pribręstama, jiems yra konkreti, ilgainiui išsikristalizavusi priežastis.
Praktikoje pastebėjome, kad ankstyvoji pokyčių prevencija, darbuotojų informavimas, aiškus planuojamų pokyčių iškomunikavimas duoda teigiamus rezultatus vėlesnei projekto eigai. Darbuotojai tokiais atvejais jaučiasi savu laiku žinantys ilgalaikius organizacijos planus, turi daugiau laiko susitaikyti net ir su pačia mintimi, jog atėjus pokyčių metui reikės keistis ir jiems patiems. Ilgainiui išryškėja aktyvesni konkrečiame projekte dalyvausiantys asmenys, o galiausiai ir pati organizacija įsivertina galimybes, kokia apimtimi pokyčius galės įgyvendinti iš karto ir kiek palaipsniui, su tuo metu joje dirbančiais darbuotojais.
3. Baimė neišsiugdyti reikiamos kompetencijos, neprisitaikyti prie pokyčių
Pasitikėjimo stoka savo jėgomis užkerta kelią gilintis ir suprasti naujas sritis. Dažnai darbuotojai patys sau pakiša koją, tarsi užsiblokuodami iš anksto, prieš bet kokias būsimas naujoves ateityje.
Ne veltui sakoma, jog išlieka stipriausi. Kita vertus, organizacija pasaugodama sau brangius darbuotojus negali ignoruoti šio reiškinio ir su juo susijusių pasekmių. Dažnai kryptinga komunikacija, šios baimės, kaip tendencijos įvardijimas, pasidalijimas darbo grupėse iškylančiais sunkumais gerokai sušvelnina situaciją ir padeda dėmesį nuo baimių perkelti į bendrai siekiamą tikslą ir jį padaryti svarbesniu.
Šios baimės suvaldymas organizacijai gali užimti daugiausiai laiko ir jėgų ir tas laikas, deja, privalės būti skiriamas papildomai prie kasdienių projekto veiklų. Prevencija ir kasdienis kryptingas dėmesys reikalingas viso pokyčio metu, nes šios baimės yra gyvos visose projekto stadijose: projekto planavimo / inicijavimo, diegimo / bendros eigos, užbaigimo / finalinėse.
Sėkmę pasiekti lengviau, kai netrukdome patys sau. Darbuotojai yra kiekvienos organizacijos neatsiejama dalis, o kai kurioms netgi ir vienintelis turtas. Kasdienis kryptingas darbas, savalaikiai veiksmai stebint darbuotojų poreikius yra ypatingai svarbūs visuose organizacijos gyvavimo lygiuose. Šiuos veiksmus ignoruojant jie gali tapti neplanuota problemų priežastimi aktyvių pokyčių įgyvendinimo metu.
Tad dalinuosi 10 patarimų kaip tinkamai paruošti darbuotojus artėjantiems pokyčiams.