<img src="https://secure.leadforensics.com/133892.png" alt="" style="display:none;">

Dauguma gamybinių įmonių didėjant veiklos apimčiai susiduria su įvairias planavimo iššūkiais, kurie dažnai sukelia gamybos trikdžius ir nukelia užsakymų vykdymo laiką. Neretai pasitaiko, kad gamybos planavimui naudojami užrašai, excel lentelės, o visa reikalinga informacija lieka planuotojo galvoje ar užrašuose. Besiruošiant užsakymų įvykdymui neįvertinama, kad turima per mažai informacijos apie faktinius pajėgumus ir galima tik trumpa planavimo perspektyva, o kylant poreikiui planuotis ilgalaikėje perspektyvoje paaiškėja, kad nežinomas galimas pokyčių poveikis (įrangos gedimai, nauji prioritetai). Augant įmonei ir didėjant padalinių kiekiui, trūksta centrinio planavimo, naudojant aukštesnius prioritetus, atsiranda būtinybė derintis prie skirtingų padalinių ir vykdyti planavimą centralizuotai. Atsiranda spaudimas planuotojams ir nesibaigiantys klausimai „Kada galėsime tai pagaminti?“.

Laikas pasiruošti dirvą

Norint tinkamai susiplanuoti visą gamybos procesą iki mažiausių detalių, kad visi užsakymai būtų įvykdyti laiku ir pagal pirmines prognozes, reikia tinkamai pasiruošti dirvą. Operacijos turėtų būti planuojamos atsižvelgiant į prieinamus išteklius ir žaliavas, gamybos plano ruošimas turėtų atitikti visas planavimo taisykles, o prieš tvirtinant galutinį plano variantą, reiktų išanalizuoti visas galimybes, o atsiradus netikėtiems pasikeitimams - turėti galimybę keisti užsakymų sekas. Svarbu iš anksto numatyti galimą užsakymų vėlavimą ir turėti galimybę modeliuoti pristatymo užklausas ir datas. Tačiau viena svarbiausių užduočių – turėti galimybę analizuoti pokyčių įtaką ilgame laikotarpyje (gedimai, įrangos aptarnavimas) ir tinkamai atlikti žaliavų pirkimus, tiksliai žinoti kiekius bei laiku juos panaudoti.

Įmonėje naudojant kelias skirtingas verslo valdymo sistemas svarbu, kad jos komunikuotų tarpusavyje ir būtų integruotos su gamybos kontrolės sistemomis (MES), duomenų rinkimo, prognozavimo, paklausos planavimo, bendro įrenginių efektyvumo (OEE) aplikacijomis ar kitomis sistemomis.
Teisingai pasirinkus gamybos planavimo sistemą, procesų planavimas tampa sklandesnis – mažiau laiko tenka excel lentelių pildymui ir atsiranda daugiau laiko gamybos plano analizei ir optimizavimui. Planuojant centralizuotai geriau išnaudojami planavimo resursai, taip pat sumažėja jų apkrovimas. Grupuojant vienodas operacijas, išteklių panaudojimas tampa efektyvesnis, mažina laiką reikalingą įrangos nustatymams ar valymams. Planuojant realius pajėgumus, tampa paprasčiau numatyti papildomų išteklių ar subrangovų poreikį. Ilgesnis planavimo laikotarpis ir gamybos operacijų sąsajos su reikalingomis žaliavomis leidžia geriau planuoti tiekimą, o operacijos ir užsakymai planuojami išlaikant jų tarpusavio ryšius ir padeda sumažinti laukimo tarp operacijų laiką. O svarbiausia, pasirinkus tinkamą planavimo sprendimą yra patenkinami kliento poreikiai – greičiau sužinoma tikėtina užsakymo įvykdymo data ir gana anksti sužinoma kokią įtaką įvykdymo terminui turi įvairūs pokyčiai gamybos plane, bei sumažinamos papildomos išlaidos logistikai, išvengiama sutarčių pažeidimų.

Būkite visada pasiruošę - pasitelkite patikimai integruotas sistemas ir procesus, kurie leidžia jūsų darbuotojams, įrenginiams, tiekimo grandinei, produktams ir klientams komunikuoti tarpusavyje realiu laiku. 

 

Preactor gamybos planavimo įrankis

Kilo minčių? Pasidalinkite!

Jums gali būti naudinga

Gaminant gaminius, nesvarbu ar yra didelė ar maža jų nomenklatūra, reikia aiškiai žinoti kokias žaliavas bei kokiais kiekiais numatome naudoti. Rinka nestovi vietoje ir pasitaiko atvejų, kai reikia turėti alternatyvas naudojamoms žaliavoms. Kartais reikia gebėti tai pakeisti operatyviai, kartais tai galime planuoti iš anksto. Svarbu paminėti, kad žaliavų pakeitimai turėtų būti daromi gamybos planavimo etape, prieš pateikiant užsakymus į gamybą. Visa tai galima valdyti D365 Business Central (toliau BC) sistemoje. Kaip? Pateikiu tai tekste žemiau.
Abi Microsoft verslo valdymo sistemos – D365BC (buvęs pavadinimas NAV) ir D365FO (buvęs – AX) – turi labai panašų bendrąjį funkcionalumą, tačiau galima išskirti ir nemažai skirtumų, ypač gamybinėje srityje. Skirtumai tarp šių sistemų funkcionalumo susiformavo tiek istoriškai, tiek ir dėl šių produktų skirtingo pozicionavimo iš gamintojo pusės, t. y. vieną produktą Microsoft, kaip gamintojas, mato labiau tinkantį mažoms ar vidutinio verslo įmonėms, o kitą didelėms (dar vadinamoms Enterprise lygio) įmonėms. Tačiau pagrindinius skirtumus tarp sistemų lemia ne tai, kaip pats Microsoft skirsto rinką, o kokie tiksliai funkcionalumai yra šiose sistemose. Įmonėms tie patys skirtumai padeda sutrumpinti verslo valdymo sistemos įsigijimo procesą bei išsigryninti, kad galiausiai dauguma funkcionalumų būtų susiję būtent su gamyba, o ne pašaliniais dalykais, kartais net neturinčiais įtakos verslui. Žemiau palyginome abiejų Microsoft sistemų, D365BC ir D365FO, gamybinius funkcionalumus ir išskyrėme 7 pagrindiniai sistemų skirtumus.