<img src="https://secure.leadforensics.com/133892.png" alt="" style="display:none;">

Ką reiktų padaryti prieš pradedant projektą, kurio rezultatas – ilgalaikio planavimo optimizavimas? Yra keletas dalykų, kurie padės jums sutrumpinti bet kokias įvadines diskusijas su konsultantais ir tiesiai pereiti prie tos fazes kai diskutuojama apie konkrečius dalykus.

Dalinamės su jumis pagrindiniais klausimais apie kuriuos įmonės pradėdamos ilgalaikio planavimo projektą dažnai nepagalvoja, bet juos iškelti ir į juos atsakyti yra labai svarbu norint pasiekti optimalų rezultatą.

  1. Išsigryninkite ką jūs laikote ilgalaikiu planavimu?

    Tai planas vienam mėnesiui, pusmečiui ar metams? Klausimas iš kitos pusės – kokio dydžio operatyviniu žaliavų sandėliu operuojate, t. y. kuriam laikotarpiui jo užtenka?
  2. Kas atlieka ilgalaikį planavimą?

    Ar yra konkrečiam asmeniui priskirta funkcija?
  3. Kaip yra atliekamas ilgalaikis planavimas?

    Ar yra aiškus procesas, kuriuo vadovaujatės? Ar kuris garsiau šaukia – to nuomonės ir klausomasi dėl vienos ar kitos žaliavos užsakymo? Kaip jūs vertinate, kad ilgalaikis planavimas gerai veikia, t. y. yra gerai atliekamas? Gali būti, kad pasikliaujate tuo, ką „išspjauna“ jūsų verslo valdymo sistemos (VVS) master planning’as... Jei tai jūsų VVS veiklos proceso pasekmėje gimstantis planas (t. y. sistema jums pasiūlo padaryti vieną-kitą užsakymą) tai kokiais tiksliais parametrais jūsų VVS vadovaujasi (t. y. kažkokie nustatyti MIN-MAKS ar kažkaip kitaip). Ar žinote tai?
  4. Kokie duomenys yra jūsų ilgalaikio plano ataskaitos taškas?

    Kas „valdo“ jūsų ilgalaikį planą: gamybininkai ar pardavėjai? Kitaip sakant ar jūsų ilgalaikis planas yra gamybininkų rankose, kurie sako ką jie planuoja/gali pagaminti, maksimaliai išnaudojant įrangą, o tada pardavėjai tik atlieka prekių „stumdytojų“ vaidmenį? Ar jūsų ilgalaikį planą formuoja pardavėjai, kurie palaiko tamprų ryšį su rinka ir gali pasakyti kokia bus jūsų prekės paklausa? Jei nežinote – pažiūrėkite iš techninės pusės. Konstruojant metinį planą už pagrindą yra imama praeitų metų statistika ar visgi labiau jūsų ilgalaikio plano konstravimo pagrindą sudaro jūsų klientų užsakymai į ateitį?
  5. Kokiais atvejais ir kaip dažnai keičiate/koreguojate ilgalaikį planą?

    Pirma, ar jūsų naudojami planavimo įrankiai leidžia lanksčiai koreguoti ilgalaikį planą, pasikeitus sąlygoms? Jei leidžia – tai atitinkamai sekantis klausimas: kokiais atvejais koreguojate? Ar turite nustatytą procedūrą, konkrečius trikdžius, kuriems įvykus yra sėdama prie ilgalaikio plano peržiūros ir koregavimų?
    Kartais plano sudarymas yra keblus procesas, o korekcijoms ir pritaikymams prie besikeičiančių sąlygų tiesiog nebelieka laisvų rankų. Jau nekalbant, kad palyginti kiek nukrypote nuo pirminio plano, arba ir nuo pakoreguoto plano...
  6. Kokia yra žaliavų pirkimų nusistovėjusi praktika ir kiek jūs ją galite pakeisti?

    Aiškiai įsivardinkite savo laisvės ribas, t. y. kiek jūs turite laisvės kažką keisti. Rinkoje tam tikroms žaliavoms yra sudaromi metiniai kontraktai su įsipareigojimais, pvz. įsipareigojimas nupirkti tam tikrą kiekį. Būna atvejų, kad metinį įsipareigojimą metų bėgyje galima koreguoti? Kokios tiksliai jūsų kontraktų sąlygos? Tada žiūrint į kitus metus – kokios jūsų galimybės sutartyje sutarti dėl kitokių sąlygų, pvz., dėl didesnio koridoriaus keisti metinį įsipareigojimą? Kiek palaikote pirkimus pagal SPOT tipo kontraktus? Ar galite sau leisti pirkimus pagal SPOT tipo kontraktus priimant domėn jūsų pagamintos produkcijos pardavimo praktiką, t. y. ar pardavinėjate pagal ilgalaikius kontraktus, kuriuose taip pat fiksuojate kainą? Kokiais atvejais pardavimo kaina gali keistis? Ar galite susieti pardavimo kainą pasikeitimą su jūsų žaliavos kainos pasikeitimu (jei žaliava sudaro didžiąją jūsų pagamintos produkcijos savikainos)? Jūs turite pasakyti kokioje rinkoje jūs dirbate, o ne leisti konsultantams daryti įvairias prielaidas.
  7. Kaip tvarkingai veikia jūsų trumpalaikis planas?

    Ilgalaikio plano pagrindu yra sudaromi operatyviniai planai, kurių įgyvendinimą kur kas paprasčiau stebėti ir kontroliuoti. Planavimo tikslumas (o tuo pačiu ir plano „gerumas“) grindžiamas tuo, kad jį galima palyginti su faktiniais gamybos/pardavimų ar pirkimų duomenimis ir pasidaryti atitinkamas išvadas.
  8. Kiek yra tvarkingi nustatymai/duomenys susiję su jūsų gaminama preke?

    Kaip pavyzdį galime paimti technologines korteles, jose esančių pakaitalų sąrašą. Kodėl tai svarbu? Iš patirties galime pasakyti, kad apie 70 % planavimo įrankių diegimo laiko ir biudžeto sunaudoja duomenų peržiūra, atnaujinimas ir šiukšlių išvalymas. Bet kuris planas bus teisingas tiek, kiek teisingi yra jam paduodami duomenys, todėl vienas iš pirmųjų žingsnių, kurį galima atlikti dar prieš pradedant planavimo proceso analizę yra įmonės valdomų duomenų higiena.
  9. Kokie yra rizikų valdymo planai?

    Jei produkcijos gavote daugiau nei reikia, kiek galite gaminti į sandėlius (jei galite), ar galite klientams pateikti daugiau prekių? Kiek rinka pasirengusi akcijoms, jei tokias darote? O jei produkcijos gavote mažiau nei reikia? Ar užtenka operatyvinio sandėlio, kad per tą laiką, kol jis bus naudojamas susirankioti papildomus kiekius? Ar tokių žaliavų pirkimas jums bus ekonomiškai naudingas?

Ruošiantis ilgalaikio planavimo projektui, atsakykite sau į šiuos klausimus. Klausimų išsikėlimas ir veiksmų ėmimasis atliekant namų darbus padės optimizuoti planuojamą ilgalaikio planavimo projektą.
Na, o dar sklandesniam planavimo valdymui gali padėti pažangus gamybos planavimo įrankis.

Sužinokite apie gamybos planavimo sprendimą

Kilo minčių? Pasidalinkite!

Jums gali būti naudinga

Nauja verslo valdymo sistemų Dynamics 365 era buvo paskelbta dar 2016 metais Microsoft partnerių konferencijoje Toronte. Microsoft vadovas Satya Nadella Dynamics 365 pristatymo pranešime, teigia, kad jau nuo pirmojo verslo valdymo sistemų įsigijimo (kai 2002 metais Microsoft įsigijo jau susijungusias kompanijas Damgaard Data ir Navision Software A/S) visą tą laiką Microsoft kryptingai judėjo link verslo valdymo sistemų konsolidavimo, bei duomenų saugomų įvairiose monolitinėse sistemose apjungimo. Tokia strategija pasirinkta siekiant klientams suteikti galimybę organizacijos duomenis pasiekti paprasčiau, taip įgalinant efektyvią organizacijos duomenų analitiką, daryti duomenimis pagrįstus sprendimus, operatyviai keisti procesus ir juos perkelti tiesiogiai į skaitmenines organizacijos komunikacijos bei bendradarbiavimo priemones, kurias milijonai žmonių kasdien naudoja darbe.
Klientai ir užsakovai tikisi, kad gaminių pasiūla platės, gamybos ir pristatymo terminai trumpės, prekių kokybės ir kainos santykis bus vis palankesnis. Šios, o, beje, ir kitos nuostatos rinkoje verčia gamintojus platinti siūlomą gaminių asortimentą, mažinti gamybos partijas, trumpinti gamybos ir pristatymo terminus. O prie to – visa tai padaryti už mažesnę savikainą dirbant įmanomai didesniu efektyvumu. O jei gamybos procesas reikalauja sekti ir vertinti alergenų ar konservantų kontrolę bei gamybos pamainingumą ir su tuo susijusius iššūkius... Tai kaip visa tai apjungti nepasimetant skirtingų procesų tarpusavio ryšiuose, priklausomybėse, randant patogiausius ir teisingiausius sprendimus, optimaliai suvadovauti procesams ir suvaldyti žaliavų bei įrengimų, darbo jėgos panaudojimą juose bei įvertinti daugybę momentinių ir istorinių duomenų, įtakojančių tiesioginį planavimo rezultatą?