<img src="https://secure.leadforensics.com/133892.png" alt="" style="display:none;">

Įmonės veiklą betarpiškai palaiko tam tikra verslo valdymo sistema (toliau VVS). Labiausiai rinkoje nusistovėjęs modelis yra On-premises, kai tiek licencija tiek infrastruktūra priklauso įmonei. Tačiau paskutiniu laikotarpiu mus vis dažniau pasiekia žinutės apie VVS, kaip Software as a Service (liet. programinė įranga kaip paslauga, toliau SaaS). Tai natūraliai veda prie tam tikrų klausimų: ar jūsų naudojamas VVS variantas yra optimalus? Kokį tiksliai VVS modelį ir kodėl būtent tokį jūs turite? Ar turite pakankamai žinių, kad identifikuoti esamą situaciją? Jei ne, tai ar galite apibrėžti situaciją, kurioje jūsų VVS turėtų būti?

Tarp kraštutinių VVS variantų – klasikinio modelio (kai tiek VVS, tiek infrastruktūrą turite savo nuosavybėje) ir SaaS (kai iš principo viską perkate kaip paslaugą) yra dar 4 tarpiniai variantai. Kokie tie variantas ir kaip atsirinkti sau tinkamiausią apžvelgsime šiame tekste.

Kokie VVS modeliai yra ir kokius juos naudoja verslas?

Buvo laikai, kai verslo įmonėms ir valstybinėms įstaigoms renkantis VVS buvo nusistovėjęs supratimas, kad VVS bus įdiegta nuosavuose serveriuose. Taip buvo dėl to, kad VVS programinės įrangos gamintojai (Microsoft, SAP, Oracle, Infor ir kt.) siūlė vienintelį licencijų įsigijimo modelį (iš principo licencijas buvo galima įsigyti tik kaip savo nuosavybę), o infrastruktūros įsigijimo nuosavybėn alternatyvų rinkoje buvo mažai, t.y. jos buvo mažai kam žinomos, buvo neatskleistos-neišaiškintos rizikos, susijusios su tokios infrastruktūros naudojimu. Tačiau rinka keičiasi tiek licencijavimo modeliuose, atsirado įvairių modelių, tiek ir pasiūlymuose, susijusiuose su infrastruktūra.

Kad būtų lengviau suprasti kokie galimi VVS variantai ir kuo jie skiriasi vienas nuo kito, pabandykime juos palyginti su automobiliais. Taigi VVS laikome automobiliu, o Serverius ir su jais susijusius atributus atitinkamai – „garažo reikalais“. Rinkoje be jau minėtų kraštutinių variantų – klasikinio modelio, On-premises, kai viską turime savo nuosavybėje, ir SaaS, kai iš principo viskas perkame kaip paslaugą, yra dar 4 tarpiniai variantai – kolokacija, Hostingas, IaaS ir PaaS. Žemiau lentelėje prie kiekvieno varianto priskirkime jam atitiktį su automobilio turėjimu/naudojimu:

VVS variantų lentelė-2

Klasikinis variantas – On-premises

Klasikinis variantas, tai nuosavas VVS, kitaip vadinamas On- premises, kai turite nusipirkę VVS licenciją ir nuosavą serverį, kurį patys ir prižiūrite. Tai galime sakyti istoriškai pirmasis ir pagrindinis variantas, nuo kurio pradėjo daugelis bendrovių savo veiklą su VVS. Lyginant su automobiliais, tai šį variantą geriausiai apibūdina situacija, kai turite nuosavą automobilį ir jį laikote nuosavame garaže, t.y. rūpinatės visais klausimais – pradedant remontais, tepalais, automobilio švara, baigiant draudimais ir galiojančia technikine. Kitaip tariant absoliučiai už viską esate atsakingas jūs pats.

Kolokacija

Kolokacija – kitaip vadinama duomenų centro ploto nuoma, skirta tiems atvejams, kai jūs turite savo serverius, tačiau norite užtikrinti nepertraukiamą serverių pasiekiamumą, pvz. dėl to, kad jūsų vietoje nėra stabilus elektros tiekimas arba neturite normalios vietos serverinei, kuri atitiktų bent minimalius reikalavimus tokiai vietai. Šiuo atveju duomenų centras pasirūpina elektros energija, aušinimu, interneto ryšio tiekimu bei fiziniu saugumu. Lyginant su automobiliais, kolokacijos variantą geriausiai apibūdina situacija, kai turite nuosavą automobilį, tačiau skirtingai nuo pirmojo varianto, kai visais „garažo“ klausimais rūpinatės pats, šioje situacijoje vieną dalį „garažo“ klausimų esame pavedę trečiajam asmeniui, pvz., automobilio laikymą nuosavame garaže esate iškeitę į automobilio laikymą nuomojamoje/mokamoje aikštelėje. Taigi vis dar visais klausimais rūpinatės pats, išskyrus kur laikyti automobilį.

Hostingas

Hostingo variantas leidžia jums atsisakyti investicijų į infrastruktūros įsigijimą bei išlaidų susijusių su infrastruktūros išlaikymu ir priežiūra. Geriausi pavyzdžiai: Microsoft Azure (kaip vieta, kurią galima išnaudoti susidiegiant kažkokią sistemą); Amazon webservices; Paslauga leidžianti vartotojams susikurti Virtualią mašiną (Lietuvoje tokią paslaugą siūlo – Baltneta, Telia ir kt.). Lyginant su automobiliais šį variantą geriausiai apibūdina naujo automobilio įsigijimas arba automobilio paprastasis lizingas, t.y. tas atvejis kai įsigyjate tą automobilį, kurio norite, ir kadangi tai yra naujas automobilis – gaunate tam tikras papildomas „garažo“ paslaugas garantijos laikotarpiui, pvz., automobilio techninė apžiūra kas 20 tūkst. km, garantinių gedimų taisymas, gamintojo klaidų šalinimas ir pan., papildomai prie to, kad esate sutaręs automobilį laikyti nuomojamoje aikštelėje. Tačiau likusiais, didžiąją dalį sudarančiais „garažo“ klausimais, tokiais kaip galiojančia technikine, padangos, kuras ir pan., rūpinatės patys.

IaaS

IaaS (Infrastructure as a service, liet. infrastruktūra kaip paslauga), tai duomenų centro vietos ir resursų nuoma. Jūs pats sprendžiate, kiek ir kokių resursų jums reikia, priklausomai nuo to, kokią operacinę sistemą ir kitą programinę įrangą jūs planuojame naudoti. Lyginant su automobiliais šį variantą geriausiai apibūdina automobilio veiklos nuoma, t.y. tas atvejis kai jūs įsigyjate tą automobilį, kurio norite ir sutariate, kad esate atsakingas tik už kelis „garažo“ klausimus, pav. automobilio švara ar draudimo klausimai, o kitais klausimais (remontai, padangų keitimas, galiojančia technikine ir pan.) rūpinasi trečioji šalis. Po veiklos nuomos termino jūs sprendžiate ar „atsinaujinti“ automobilį, ar peržiūrėti teikiamų „garažo“ paslaugų sąrašą.

PaaS

PaaS (Platform as a service, liet. Platforma kaip paslauga) – variantas, kaip jums belieka pasirūpinti tik savo programine įranga, visos kitos papildomai reikalingos trečių šalių programinės įrangos būna pasiūlytos ir prižiūrimos paslaugos tiekėjo. Šio modelio paslaugos dažniausiai yra skirtos, paruoštos ir pritaikytos konkrečiai programinei įrangai, žinomiausi pavyzdžiai – Dokker, Magento, svetainių hosting‘as. PaaS variantą lyginant su automobiliais geriausiai apibūdina CityBee/Spark automobilių nuoma, t.y. atvejis kai jūs neturite savo automobilio, tačiau esant poreikiui jūs gaunate jį kaip paslaugą. Kad tai įvyktų jūs priversti atitikti tam tikrus reikalavimus, kas visiškai pakeičia situaciją lyginant su prieš tai buvusiais atvejais, dabar jūs priverstas atitikti tam tikrus reikalavimus, kai ankščiau jūs pats keldavote reikalavimus kitiems. Taigi gaunate automobilį ir galite juo naudotis tol kol tikrąją to žodžio prasme mokate ir atitinkate reikalavimus, kol beveik visais „garažo“ klausimais rūpinasi paslaugos teikėjas. Jūs tik pilate kurą (tiksliau atliekate užpylėjo vaidmenį), vairuojate automobilį ir mokate pinigus.

SaaS

SaaS (Software as a service, liet. Programinė įranga kaip paslauga) – programinės įrangos ir infrastruktūros paslauga, ko rezultate jūs VVS gaunate kaip paslaugą, paprasčiau kalbant tai darbo vietos nuomos paslauga. Šiuo atveju jums nebereikia rūpintis programinės įrangos atnaujinimu ar jos klaidų taisymu, nes turėtumėte naudotis paskutine ir naujausia jos versija. Į šią grupę patenka:

  • Bet kokia mobili aplikacija (labiausiais žinomos – Waze, Facebook).
  • Paslaugų nuomos variantai – atvejai, kur aiškiai galima užsakyti ir nutraukti paslaugą (Microsoft O365, Spotify, Google Services, pvz., Gmail, OneDrive, Calendar ir kt.).

Lyginant su automobiliais, šį variantą geriausiai apibūdina Taxi, Uber, Bolt, kai jūs norite gauti tą patį rezultatą kaip ir vairuojant automobilį, tačiau patį vairavimą esate patikėję kitiems, t.y. perkate didesnę paslaugą negu CityBee/Spark atveju, ne tik automobilį, bet ir vairuotojo paslaugas. Šiuo atveju „garažo“ klausimais jūs nebesirūpinate – organizuojatės tik važiavimą.

 

Daugelis klientų turi klasikinį variantą – On-premises. Kodėl? Todėl, kad taip nuo seno įprasta. Turėti tiek savo nuosavą automobilį, tiek garažą, yra patogu, komfortiška (ar ne komfortiška, kad automobilis visada po ranka, jame yra jūsų daiktų?). Rūpintis nuosavu automobiliu yra tarsi norma, ir turite įsitikinimą, kad toks variantas pilnai išdirbtas – optimizuotas, pvz.: žinote kur geriau taisyti automobilį, kur geriau apsidrausti ir pan. Retkarčiais pasinaudojate CityBee ar Uber, bet tik tiek kiek reikia. Tačiau, sunku būtų nepastebėti, kad galima gyventi ir kitaip, neturint savo nuosavo automobilio.

Kalbant iš verslo pusės, yra ir kitų, ne ką mažiau tinkamesnių variantų turėti IaaS, PaaS ir kt., kurie deja, bet nėra vyraujantys. Šioje vietoje natūraliai kyla klausimas – kodėl šie variantai nėra populiarūs nepaisant visų gamintojų pastangų juos „stumti“ į rinką? Gal kažkas su jais negerai? O gal čia tik laiko klausimas kada jūs pradėsite gilintis į šiuos verslo valdymo sistemų modelius ir pereisite prie jų, kitaip sakant atsisakysite savo nuosavo automobilio ir patapsite „pavažiavimo paslaugos” pirkėjais?

Kilo minčių? Pasidalinkite!

Jums gali būti naudinga

Gaminant gaminius, nesvarbu ar yra didelė ar maža jų nomenklatūra, reikia aiškiai žinoti kokias žaliavas bei kokiais kiekiais numatome naudoti. Rinka nestovi vietoje ir pasitaiko atvejų, kai reikia turėti alternatyvas naudojamoms žaliavoms. Kartais reikia gebėti tai pakeisti operatyviai, kartais tai galime planuoti iš anksto. Svarbu paminėti, kad žaliavų pakeitimai turėtų būti daromi gamybos planavimo etape, prieš pateikiant užsakymus į gamybą. Visa tai galima valdyti D365 Business Central (toliau BC) sistemoje. Kaip? Pateikiu tai tekste žemiau.
Abi Microsoft verslo valdymo sistemos – D365BC (buvęs pavadinimas NAV) ir D365FO (buvęs – AX) – turi labai panašų bendrąjį funkcionalumą, tačiau galima išskirti ir nemažai skirtumų, ypač gamybinėje srityje. Skirtumai tarp šių sistemų funkcionalumo susiformavo tiek istoriškai, tiek ir dėl šių produktų skirtingo pozicionavimo iš gamintojo pusės, t. y. vieną produktą Microsoft, kaip gamintojas, mato labiau tinkantį mažoms ar vidutinio verslo įmonėms, o kitą didelėms (dar vadinamoms Enterprise lygio) įmonėms. Tačiau pagrindinius skirtumus tarp sistemų lemia ne tai, kaip pats Microsoft skirsto rinką, o kokie tiksliai funkcionalumai yra šiose sistemose. Įmonėms tie patys skirtumai padeda sutrumpinti verslo valdymo sistemos įsigijimo procesą bei išsigryninti, kad galiausiai dauguma funkcionalumų būtų susiję būtent su gamyba, o ne pašaliniais dalykais, kartais net neturinčiais įtakos verslui. Žemiau palyginome abiejų Microsoft sistemų, D365BC ir D365FO, gamybinius funkcionalumus ir išskyrėme 7 pagrindiniai sistemų skirtumus.
Darbo praktikoje, diegiant sistemas bei teikiant palaikymo paslaugas klientams, kurie po savo stogu vykdo gamybą, esame susidūrę su įvairiais poreikiais. Vieniems reikia detalios laiko ir žaliavų apskaitos atliekant operacijas, kiti tuo tarpu komplektuoja gaminius vertindami tik žaliavų savikainas. Viena vertus kiekviena įmonė dažnai įvardina įvairius gamybinius poreikius, kurie jų teigimu yra itin saviti ir specifiški, bet daugumą šių poreikių galima išpildyti pasirinkus naudoti atitinkamą verslo valdymo sistemos funkcionalumą. Šiame tekste ir aptarsime pagrindinius gamybos modulius bei jų funkcionalumus Dynamics 365 Business Central (toliau BC), kuriais gali būti realizuojama gamyba.
„Gamybos įmonės visame pasaulyje yra pačios sudėtingiausios ir pažangiausios“ – tai ne šiaip teiginys, bet tikra realybė. Juk visos pasaulinės inovacijos, vienaip ar kitaip atsispindi galutiniame produkte, kuris gimsta gamybos metu. Siekiant įgyvendinti inovacijas, jūs turite keistis ir kontroliuojant savo operacijas, procesus ir užtikrinti išteklius , kad jie atitiktų įmonės strategiją bei tikslus. Tik sistemingi pokyčiai, pačioje gamyboje bei gamybos apskaitoje (pasitelkiant verslo valdymo sistemas, toliau VVS) leidžia išgyventi aštrėjant pasaulinei konkurencijai, vis sudėtingėjant tiekimo grandinei ir sparčiai kintant rinkoms. Šiame straipsnyje pateikiame keletą įžvalgų, kaip VVS turi padėti tobulėti bei leisti priimti reikiamus sprendimus pertvarkant bei palaikant gyvą gamybą: