<img src="https://secure.leadforensics.com/133892.png" alt="" style="display:none;">

Iki 2019 metų pradžios bendrovės galėjo pačios pasirinkti kokį nuomos apskaitos būdą jos naudos, priklausomai nuo nuomos tipo (finansinis lizingas ar nuoma) bei nusistovėjusios apskaitos praktikos.

2019 sausio 1 dieną įsigaliojęs nuomos apskaitos standartas – IFRS 16, apibrėžė naujas nuomos apskaitos taisykles nepriklausomai nuo nuomos tipo. Nemažai daliai bendrovių teko susidurti su rimtu iššūkiu – per ganėtinai trumpą laiką prisiderinti prie naujo apskaitos standarto.

Pagal naujus IFRS 16 standarto reikalavimus nuomininkai privalo apskaityti sutartinius nuomos įsipareigojimus kaip ilgalaikius įsipareigojimus, kai nuomos terminas yra ilgesnis negu dvylika mėnesių bei nuomos kaina per periodą viršija nustatytą ribą. Ilgalaikiai įsipareigojimai pagal nuomos sutartį yra apskaičiuojami ir registruojami kaip grynoji esamoji vertė būsimųjų pinigų srautų, diskontuojant juos pagal sutartinę diskonto normą. Sutartinė nuomos kaina yra paskaidoma į dvi dedamąsias – vertės dengimą, kuris nuosekliai mažina registruotus ilgalaikius įsipareigojimus bei palūkanas, kurios yra apskaitomos į sąnaudas.

Bendrovės taip pat privalo apskaityti teisę naudotis turtu arba tiesiog turtą (angl. Right Of Use Asset), kuri taip pat yra apskaičiuojama kaip būsimųjų mokėjimų grynoji dabartinė vertė ir yra nudėvima per sutarties periodą.

Perėjimas prie apskaitos pagal IFRS 16 standartą nėra labai paprastas, ypač toms bendrovėms, kurios turi daug nuomos sutarčių, kurių padaliniai yra išsidėstę skirtingose geografinėse teritorijose ir jie naudoja skirtingas apskaitos sistemas. Papildomas kompleksiškumas gali kilti iš to, kad vietiniai apskaitos standartai gali skirtis nuo IFRS 16 standarto reikalavimo, todėl bendrovėms gali tekti palaikyti apskaitą ir pagal vietinius apskaitos standartus, ir pagal IFRS 16.

Augant teisiniam reguliavimui, įmonės finansininkai susiduria su patikimos sistemos ar integruojamo sprendimo, kuris užtikrintų apskaitą pagal IFRS 16, poreikiu. Sprendimas turėtų būti patikimas, nesudėtingas, lankstus ir greitai įdiegiamas. O bendrovėms, turinčioms padalinius skirtingose šalyse, dar ir lengvai pritaikomas pagal tos bendrovės ir šalies, kurioje ji veikia, apskaitos taisykles, tuo pačiu išlaikant vieningą sutarčių valdymo žingsnių seką tarp visų įmonės padalinių.

Esant nedideliam sutarčių kiekiui, galima svarstyti alternatyvą apskaitą pagal IFRS 16 vesti excel sistemoje: gerai susipažinus su IFRS 16 reikalavimais, ilgalaikių įsipareigojimų dydį, diskontuotą pagal tam tikrą normą, bei grafiką galima apskaičiuoti excelyje formulių pagalba. Tačiau neapsigaukite. Pradiniai įsipareigojimų apskaičiavimai bei grafikas yra tik pirmasis etapas. Toliau kiekvieną mėnesį privalėsite rankiniu būdu šiuos skaičius iš excel suvesti į sistemą. Pagalvokite ir apie tai, kad keičiantis sutarčių sąlygoms (pvz. patalpų nuomos kaina gali keistis kiekvienais metais priklausomai nuo VKI – vartotojų kainų indekso), turėsite daryti periodinius perskaičiavimus excel sistemoje.

Konkurencinis pranašumas diegiant sprendimą apskaitai pagal IFRS 16 

Reikalavimas vesti apskaitą pagal IFRS 16 nereiškia, kad turite įsidiegti naują ERP (liet. VVS – verslo valdymo sistema) sistemą. Jūs galite įsidiegti naują modulį, kuris bus integruotas su jūsų turima apskaitos sistema. IFRS 16 apskaitos modulis apims standarte numatytus ilgalaikių įsipareigojimų, pagal įvairius sutarčių parametrus (nuomos trukmę, įmokos dydį ir jos periodiškumą, diskonto normą, avansinius mokėjimus) apskaičiavimą, mokėjimų grafiko apskaičiavimą ir nuomos kainos padalijimą į vertės dengimą ir palūkanų sąnaudas. Taip pat bus numatytas sutarčių pakeitimų bei sutarčių pabaigų valdymas integruojant šiuos procesus su registravimu į didžiąją knygą bei papildomas analitines lenteles, taip užtikrinant struktūrizuotų duomenų saugojimą ateities analitikos poreikiui.

Atsisiųskite gidą „Kaip IFRS 16 reikalavimai gali būti įgyvendinti nekeičiant turimos verslo valdymo sistemos ir nesamdant papildomų darbuotojų?“ ir sužinokite, kokie turėtų būti pirmieji žingsniai renkantis skaitmenizuotą IFRS 16 sprendimą.

Atsisiųsti gidą

Kilo minčių? Pasidalinkite!

Jums gali būti naudinga

Greitai bus dveji metai, kai įsigaliojo IFRS 16, lietuviškai dar vadinamas TFAS 16, standartas, pagal kurį nuomininkai privalo apskaityti sutartinius nuomos įsipareigojimus kaip ilgalaikius įsipareigojimus, kai nuomos terminas yra ilgesnis negu dvylika mėnesių bei nuomos kaina per periodą viršija nustatytą ribą. Ilgalaikiai įsipareigojimai pagal nuomos sutartį yra apskaičiuojami kaip grynoji esamoji vertė būsimųjų pinigų srautų, diskontuojant juos pagal sutartinę diskonto normą. Sutartinė nuomos kaina yra paskaidoma į dvi dedamąsias – vertės dengimą, kuris nuosekliai mažina registruotus ilgalaikius įsipareigojimus bei palūkanas, kurios yra apskaitomos į sąnaudas. Visus šiuos skaičiavimus galima atlikti excel programoje, tačiau įmonės turinčios daug nuomos sutarčių pačios labai gerai supranta, kad tokių skaičiavimų excel programoje ir apskaitos kiekvienos sutarties lygyje „nepaveš“. Tam reikia lankstaus ir specifiškai IFRS 16 standarto reikalavimus atitinkančio sprendimo. Tačiau ar tikrai specializuotas IFRS 16 sprendimas aktualus ir naudotinas tik didelėse įmonėse? Panagrinėkime specialiai IFRS 16 standartui sukurto sprendimo pranašumus, kurie tikėtina aktualūs visiems apskaitantiems ilgalaikius nuomos įsipareigojimus.
Nuo 2019 metų sausio 1 d. įsigaliojęs TFAS 16 (angl. IFRS 16) palietė visas bendroves turinčias ilgalaikių sutartinių nuomos įsipareigojimų bei vykdančias apskaitą pagal IFRS.
right-arrow share search phone phone-filled menu filter envelope envelope-filled close checkmark caret-down arrow-up arrow-right arrow-left arrow-down