<img src="https://secure.leadforensics.com/133892.png" alt="" style="display:none;">

Yra išties puikių sprendimų gamyboms sektoriui ar konkretiems jo segmentams, pvz., tekstilės pramonei ir subrangovų valdymas, tačiau tuo pat matosi, kad rinkoje didžiausią dalį tarp sprendimų gamybos įmonėms užima Microsoft verslo valdymo sistemos (D365BC ir D365FO). Kas sulaiko bendroves nuo kitų sistemų pasirinkimo? Kodėl verta rinktis Microsoft verslo valdymo sistemas (toliau VVS) ir kokie veiksniai turi įtakos pasirinkimui? Pabandysime atsakyti į šiuos klausimus.

Kokie veiksniai daro įtaką renkantis VVS partnerį?

Nepriklausomai kokiu funkcionalumu viena ar kita sistema puikuojasi, didelę dalį sprendime turi kainos dedamoji. Šioje vietoje, kaip taisyklė, yra ženklių skirtumų, kai kurių sistemų paleidimas gali kainuoti iki 5 kartų daugiau lyginant su D365BC paleidimu. Šį kainos skirtumą lemia partnerių įkainiai (pvz., vakarų Europos šalyse valandinis įkainis kaip taisyklė yra beveik 2 kartus didesnis nei Lietuvos partnerių), poreikis atlikti sistemos pritaikymus (lokalizacijos buvimas/nebuvimas) ir t. t. Galiausiai sprendimo palaikymo kaštai taip pat yra svarbūs ir sudaro nemažą dalį skaičiuojant ilgesnio laikotarpio TCO (Total Cost of Ownership). Microsoft, kaip gamintojo, investicijos į Microsoft partnerių tinklo sukūrimą ir jo palaikymą yra strateginis dalykas, kurio dėka Microsoft džiaugiasi rezultatais tokiais kaip:

  • Vietine kalba kalbantys partneriai. Microsoft turi bene didžiausią partnerių tinklą pasauliniu lygiu lyginant su kitais verslo valdymo sistemų gamintojais.
  • Konkurencinga kaina. Keleto Microsoft partnerių buvimas atitinkamoje šalyje užtikrina ne tik didesnes ir operatyvesnes galimybes atlikti sistemų diegimą, tačiau ir konkurencingą kainą, t. y. kad ji nebus iškreipta dėl to, kad nėra konkurencijos (kas labai tikėtina nutiktų esant tik vienam partneriui).
  • Didėjanti rinkos dalis. Microsoft džiaugiasi sparčiu rinkos dalies augimu lyginant su pagrindiniais konkurentais, nepriklausomai, kad abi VVS yra santykinai jaunos (Microsoft jas įsigijo 2000-ųjų metų pradžioje) palyginti su tokių gamintojų kaip SAP arba Oracle gaminiais.

Tai užtikrina augančius vartotojų skaičius, po ko seka atitinkamai ir didesnės galimybės investuoti į reikiamus funkcionalumus, galimybės pakeisti ir patį VVS technologinį pagrindą, t. y. atlikti viską, kad tik įtikti didžiajai daliai vartotojų. Žinoma populiarumą didina ir tai, kad Microsoft kaip technologinė milžinė pasiūlo ir kitas labai vertingas paslaugas, tokias kaip debesijos infrastruktūros, office ir kt.

Žiūrint į alternatyvius sprendimus reikia būti pasiruošus užduoti daug daugiau klausimų, kartais net pasitikslinti dėl savaime suprantamų dalykų, kad būtų galima susidaryti pilną vaizdą. Apie Microsoft mes žinome daugiau informacijos iš aplinkinių ir mums akivaizdžiai nėra poreikio tikslintis visko, pvz., ar tikrai yra investuojama į sprendimo vystymą, ar tikrai partneriai yra pajėgūs atlikti diegimus ir užtikrinti priežiūrą, ar tikrai D365BC palaiko diskretinę gamybą ir t. t.

Į ką reikia atkreipti dėmesį?

  1. Koks yra sprendimą diegiančių/palaikančių partnerių tinklas? Jei sprendimą diegia tik vienas partneris arba pats gamintojas, tokia situacija yra akivaizdžiai susijusi su rizikomis priskirtinomis Locked-In situacijoms, t. y. kai partneris arba gamintojas gali vienašališkai reguliuoti kainas, gali apriboti tolimesnį sistemos vystymą arba diktuoti sistemos vystymo tempą (nepaisant ar jūs kaip įmonė mokate už sistemos vystymo darbus didelius pinigus ar mažus). Didesnis partnerių tinklas užtikrina mažesnę veiklos tęstinumo riziką, kad vieną dieną sprendimas bus „numestas“.
  2. Kokie yra apribojimai/rizikos susijusios su palaikančiu partneriu? Šis klausimas slepia tokius aspektus kaip: ar partneris yra finansiškai pajėgus, ar jo veikla apskritai tvari. Iš projektinės pusės žiūrint tai svarbu žinoti ar yra kalbos barjeras, ar yra skirtingų laiko zonų barjeras, ar yra mentaliteto barjeras, galiausiai ar tikrai nėra kokių nors sutartinių/technologinių barjerų, pvz., gali diegti, tačiau negali prižiūrėti, gali diegti tik standartą, kai negali atlikti modifikacijų ir t. t. Laiko zonos barjeras reiškia, kad turėtumėt vengti kitoje pasaulio pusėje verslą vystančių diegėjų, nes jų darbo laikas gali iš esmės prasilenkti su jūsų darbo laiko iki tokio lygio, kad kai dirbate jūs, jūsų partneriai miega ir atvirkščiai. Mentaliteto vienodumas irgi yra ne ką mažiau svarbus aspektas. Galiausiai reziumuojant – kuo mažiau barjerų, tuo daugiau tikimybės, kad bus sukurtas geresnės ryšys tarp jūsų ir partnerio, kas užtikrina didesnę tikimybę, kad gausite tai, ko jums reikia.
  3. Ar sprendimas yra vystomas? Praktikoje esame pastebėję nemažai atvejų, kai sprendimai nustoja būti vystomi. Tokias situacijas gali sukelti daug aplinkybių – nepakankamas klientų skaičius, per mažas finansinis pajėgumas, dalis veiklos skiriama R&D veiklai ir kt. Jūs kaip klientas turėtumėt galvoti apie tuos sprendimus, kurie turi pakankamą vartotojų skaičių, kas užtikrina, kad gamintojas turės pakankamai finansinių pajėgų palaikyti atitinkamą vystymo tempą, o galiausiai įvykdyti profesionaliai savo pažadus pagal sprendimo vystymo planą. Vystymo planas yra savotiškas gamintojo pažadas kažką padaryti visų vartotojų naudai.
  4. Ar sprendimas turi perspektyvą papildomoms aplikacijoms? Galime kalbėti apie integracijų skaičių, tačiau galime pakalbėti ir dar plačiau – o koks papildomų sprendimų, kuriuos galėtumėme susieti su savo sprendimu, skaičius? Microsoft išsiskiria iš kitų gamintojų tuo, kad turi AppSource platformą, kurioje kiekviena įmonė gali atrasti jų veiklai paruoštus sprendimus. Tokie sprendimai, kaip taisyklė, turi palengvintą sprendimo įdiegimą į Microsoft verslo valdymo sistemas (D365BC ir D365FO). Tai strateginio svarbumo aspektas ypač galvojant apie tai, kad verslas vystosi ir jums, kaip klientui, yra svarbu žinoti, kad ateityje bus galimybė pasitelkti papildomus sprendimus.
  5. Ar tai paplitęs sprendimas, kokia tikimybė, kad nauji žmonės turės darbo patirties su sprendimu? Žmonės turintys patirties su konkrečiu paplitusiu rinkoje sprendimu ypatingai palengvina jų pačių įdarbinimą ir adaptaciją naujoje įmonėje. Kartais turinčių reikiamos patirties žmonių priėjimas padeda išvengti ir papildomų kaštu, nes pastarieji jau būna atradę, kaip spręsti vienas arba kitas situacijas sistemoje. Kuo sprendimas mažiau paplitęs tuo ir mažesnė tikimybė, kad rasite gamybininką dirbusį su konkrečiu sprendimu, o keičiantis žmonėms tai bus opus klausimas.
  6. Kiek lengvai sprendimas prisitaiko? Ar lengvai sprendimas gali būti pritaikytas kitoje šalyje, jei jis apskritai turi tokią galimybę, arba pritaikyta nauja kalba, kad su sprendimu galėtų dirbti pavyzdžiui ispaniškai kalbantys žmonės, arba norimą kalbą galėtų pasirinkti patys vartotojai? Tai dažnu atveju svarbūs klausimai vadovams, kurių galvoje yra bendrovės augimo planai – naujų gamybos padalinių atidarymas, gamybos padalinio perkėlimo į kitas šalis ir pan. Tai funkcionalumai, kurie padaro tokius pokyčius lengvesniais, ne tik, kad mažiau kainuojančiais, bet ir operatyvesniais, nes neatsiranda laiko barjeras.
  7. Cloud sprendimo variantas? Ar yra galimybė nuomotis sprendimą – gauti pastoviai technologiškai ir funkcionaliai naujinamą sprendimą nuomos būdu (angl. subscription)? Tai yra ar gamintojas apskritai siūlo tokį variantą? Įsivaizduokite, kad jūs keliate tikslą pastoviai turėti naujausią sprendimą, kuriame būtų visi paskutiniai funkcionalumai ir galėtumėt žiūrėti, kaip sprendimas vystosi, vietoje to, kad gyventi pastoviai su tuo pačiu kur naujų funkcionalumų atsiradimas yra jūsų finansų klausimas. Šis variantas reikalauja ne tik specifinės sprendimo vystymo ir naujinimo procedūros ir atitinkamai tokios patirties, bet ir debesijos technologijomis pagrįstos infrastruktūros kompetencijų bei didelių saugumo niuansų išmanymo, pvz., kaip padaryti, kad saugumas būtų užtikrintas ir nereiktų sistemos, jos duomenų atstatinėti iš back-up kopijų. Tai klausimas, kuris gali būti svarbus tiek dabar, tiek ir po keleto metų, kai galiausiai bus galvojame apie naujesnę sprendimo versiją.
  8. Ar kainodara yra aiški? Paklauskite kada paskutinį kartą gamintojas keitė kainas? Kiek kainos išaugo per paskutiniuosius 10 metų? Ar kainos yra visiems vienodos ar yra individualios? Ar galima gauti nekintamą kainą 3 ar 5 metams? Kainodaros aiškumas atsiranda iš istorinių įrašų, matant kokios laikysenos kainų atžvilgiu laikosi gamintojas, tiek iš bendrų pozicijų – kokios galimos nuolaidos, nuo ko jos priklauso, supratimo, kad neturėtų būti individualiai nustatytų kainų. Taip pat kainodaros aiškumas atsiranda analizuojant gamintojo sutartis ir joje esančias sąlygas (prieš kiek laiko yra įspėjami vartotojai apie kainų pasikeitimus, kokioms aplinkybėms esant galimas kainų didėjimas). Ir be abejo ar yra galimybė investiciją padarytą į On-Prem licencijų įsigijimą konvertuoti į On-Cloud licenciją nuomą, t. y. kokia apimtimi galima užskaityti padarytą investiciją, kad susimažinti nuomos kainą.
  9. Ar sistemoje yra pakankamas gamybinis funkcionalumas? Ar jis yra pakankamas lyginant su Lietuvoje plačiai paplitusiu D365BC funkcionalumu, kuris savotiškai yra kaip atskaitos taškas. Čia vėlgi reiktų išsikelti sau kelis klausimus: ar gamybos planavimas įtraukiamas į bendrą tiekimo grandinės planavimą? Ar sistemoje realiu laiku pateikiama informacija apie reikalingų produktų ar medžiagų prieinamumą ir vietą? Kaip sistemoje fiksuojami gamybos operacijų duomenys apie pagamintą produkciją, sunaudotas žaliavas, broką, įrenginių prastovų laiką, įrenginių dirbtą laiką? Ar galima nustačius nekokybiškos žaliavos partiją atsekti gaminius kuriuose ši žaliavos partija buvo sunaudota? Kokios gamybos kokybės užtikrinimo galimybės? Ar į gaminio gamybos procesą yra galimybė įtraukti užsakymus subrangai? Ir galiausiai – kaip operatyviai gamybos užsakymą galima papildyti pagal kliento poreikį?
  10. Ar gauname „lietuviškų“ funkcionalumų, susijusių su tiekimo grandine? Ar gali sistema padėti sutvarkyti su valstybės pateikiamais reikalavimais, pvz., ar nereikės papildomų pastangų kasdieninėje veikloje, kad įmonė galėtų suformuoti GPAIS reikalingą informaciją arba savalaikiai pateikti išvežamų prekių informaciją į VMI i.VAZ posistemę? Šiuos poreikius galima padengti rankiniu darbu arba galima pasitelkti sistemą. Esminis klausimas ar sistema turi reikiamą funkcionalumą? Jei ne – už jį teks mokėti jei bus norima išvengti rankinio darbo, tačiau kai kurios sistemos, tokios kaip Microsoft D365BC, šiuos papildinius jau turi.

Na ir pabaigai – nors mes pastebime, kad didelės vertės pirkimuose yra emocionalaus pirkimo elementų, visgi galiausiai yra labai teigiamų aspektų, susijusių su tuo, kad vis dažniau matomos situacijos, kai yra pasiruošiama pirkimams – pagalvojame pagal ką bus vertinami sprendimai, kas galiausiai reiškia, kad yra pasiruošiama su klausimais gamintojui/partneriui, susidėliojimas pirkimo planas ir kt., kai siekiama įsivertinti ar sprendimas užtikrins įmonės augimo, vystymosi perspektyvas.Sužinokite daugiau apie sprendimus gamybai

Kilo minčių? Pasidalinkite!

Jums gali būti naudinga

Gaminant gaminius, nesvarbu ar yra didelė ar maža jų nomenklatūra, reikia aiškiai žinoti kokias žaliavas bei kokiais kiekiais numatome naudoti. Rinka nestovi vietoje ir pasitaiko atvejų, kai reikia turėti alternatyvas naudojamoms žaliavoms. Kartais reikia gebėti tai pakeisti operatyviai, kartais tai galime planuoti iš anksto. Svarbu paminėti, kad žaliavų pakeitimai turėtų būti daromi gamybos planavimo etape, prieš pateikiant užsakymus į gamybą. Visa tai galima valdyti D365 Business Central (toliau BC) sistemoje. Kaip? Pateikiu tai tekste žemiau.
Abi Microsoft verslo valdymo sistemos – D365BC (buvęs pavadinimas NAV) ir D365FO (buvęs – AX) – turi labai panašų bendrąjį funkcionalumą, tačiau galima išskirti ir nemažai skirtumų, ypač gamybinėje srityje. Skirtumai tarp šių sistemų funkcionalumo susiformavo tiek istoriškai, tiek ir dėl šių produktų skirtingo pozicionavimo iš gamintojo pusės, t. y. vieną produktą Microsoft, kaip gamintojas, mato labiau tinkantį mažoms ar vidutinio verslo įmonėms, o kitą didelėms (dar vadinamoms Enterprise lygio) įmonėms. Tačiau pagrindinius skirtumus tarp sistemų lemia ne tai, kaip pats Microsoft skirsto rinką, o kokie tiksliai funkcionalumai yra šiose sistemose. Įmonėms tie patys skirtumai padeda sutrumpinti verslo valdymo sistemos įsigijimo procesą bei išsigryninti, kad galiausiai dauguma funkcionalumų būtų susiję būtent su gamyba, o ne pašaliniais dalykais, kartais net neturinčiais įtakos verslui. Žemiau palyginome abiejų Microsoft sistemų, D365BC ir D365FO, gamybinius funkcionalumus ir išskyrėme 7 pagrindiniai sistemų skirtumus.
Darbo praktikoje, diegiant sistemas bei teikiant palaikymo paslaugas klientams, kurie po savo stogu vykdo gamybą, esame susidūrę su įvairiais poreikiais. Vieniems reikia detalios laiko ir žaliavų apskaitos atliekant operacijas, kiti tuo tarpu komplektuoja gaminius vertindami tik žaliavų savikainas. Viena vertus kiekviena įmonė dažnai įvardina įvairius gamybinius poreikius, kurie jų teigimu yra itin saviti ir specifiški, bet daugumą šių poreikių galima išpildyti pasirinkus naudoti atitinkamą verslo valdymo sistemos funkcionalumą. Šiame tekste ir aptarsime pagrindinius gamybos modulius bei jų funkcionalumus Dynamics 365 Business Central (toliau BC), kuriais gali būti realizuojama gamyba.