<img src="https://secure.leadforensics.com/133892.png" alt="" style="display:none;">

Vis dar kyla klausimas „Kam reikia skaitmenizuoti įmonės procesus?“, juk dažnai įmonės veikla nusistovėjusi, rezultatas beveik tenkina savininkus ir vadovus, vietinio „bardakėlio“ kaina įskaičiuota savikainoje ir beveik priimtina, o pasikeitimo ar net įsivaizduojamų revoliucijų baimė – didelė.

Vis labiau įsibėgėjant ketvirtajai pramonės revoliucijai (angl. Industry 4.0), apie ją Lietuvoje gali kalbėti tik keletas procentų dažniausiai užsienio kapitalą turinčių įmonių, o pramonės skaitmenizacija – trečioji pramonės revoliucija Lietuvoje daugumoje įmonių vos pradėta ir vykdoma ženkliai per lėtai.

Bendrąja prasme skaitmenizacija yra priemonė procesams ir rezultatams registruoti einamuoju laiku, tam panaudojant pačią įvairiausią techninę ir programinę įrangą, ir visai nesvarbu koks tas procesas – žaliavų priėmimas, gamybos proceso operacija, gamybos rezultatų registravimas, sandėlio operacija ar temperatūros pamatavimas, sunaudotų gamybinių resursų ar žaliavų momentinis įvertinimas. Skaitmenizacija leidžia procesus fiksuoti einamuoju laiku ir turimomis priemonėmis, vėliau apdirbti esamais ar papildomai sukurtais Microsoft Dynamics įrankiais.

Kas dažniausiai trukdo skaitmenizacijai?

Visų pirma – resursų trūkumas. Žinių stoka, supratimas, kad tai įmanoma padaryti kitaip, greičiau, tvarkingiau, pakeliui užregistruojant proceso įvykį ar operacijos rezultatą. Įmonei didelę svarbą turi IT specialistai, ypač tie, kurie puikiai išmano sistemą ir sugeba įmonės veiklą organizuoti per ją. Dažniausiai tokių specialistų trūkumą įmonės kompensuoja pavesdami „varikliuko“ pareigas labai plataus profilio aktyvesnių darbuotojų ratui. Žinoma, didžiąją dalį darbų galima užsakyti, nusipirkti iš išorės, tačiau tai visada kainuoja brangiau ir vyksta lėčiau, o svarbiausia neaugina vidinio žinojimo bei dažniausiai riboja įmonių ambicijas ir planus skaitmenizacijos procese.
Antras svarbus aspektas stabdantis procesų skaitmenizaciją – vizijos ir tikslų nebuvimas. Gali būti, kad įmonėje nėra kam suformuoti įmonės skaitmenizacijos vizijos ar nustatyti tikslų, kurių siekis nukreiptų įmonę skaitmenizacijos linkme. Vietoj to yra perkami technologiniai įrengimai papildomai paklausiai produkcijai gaminti, argumentuojant, kad šiuo metu tai yra problema, o skaitmenizacija palauks. Iš kitos pusės įmonė gali siekti auginti rezultatus ir ruošti verslą perleisti naujiems šeimininkams, dėl to svarbu dabar didinti pardavimo kainą, o ne kurti įmonės skaitmenizacijos planus, kurių rezultatai pasimatys tik po kurio laiko.
Taip pat sunkumų sukelia nusiteikimas dirbti, t.y. nusiteikimas dirbti taip, kaip įprasta su puikiai savo darbą išmanančiais ir atliekančiais ilgametę patirtį turinčiais specialistais, vidinio poreikio ar iniciatyvos nebuvimas įmonės viduje tarp vedančiųjų specialistų. Tai dažnai paskatinama nusiteikimo ar „tenkinančios“ padėties kai rezultatai gaunami beveik laiku, o klaidos kainuoja priimtinai brangiai. Toks darbuotojų požiūris į atliekamą darbą gali formuotis bijant esminių pasikeitimų. Įmonės skaitmenizacija daugumai atrodo kaip revoliucija, tačiau gal vietoj revoliucijos pasirinkime evoliuciją? Žinoma, jei tik tai yra įmanoma. Padėti suprasti įmonės procesų poreikį, būseną ir galimybes gali padėti ir diegėjų specialistai.
Paskutinis, tačiau ne ką mažiau svarbus trukdis yra įmonės finansinės galimybės. Jei įmonė savo piniginius srautus nukreipia technologinių ar kitų galimybių plėtrai, labai gali būti, kad bus susiduriama su situacija, kai lėšų skaitmenizacijos planams ir tikslams tiesiog neužteks nors skaitmenizacija yra lygiai tokia pat svarbi, o gal net ir svarbesnė įmonės investicija.

Kas gali „išjudinti“ nusistovėjusią situaciją? 

Lygiai taip, kaip aukščiau pastraipose aptariau procesą stabdančius veiksnius ir priežastis, lygiai tos pačios priežastys gali būti esminėmis skaitmenizacijos procesą inicijuoti ir vykdyti. Tikrai užtenka įmonės vadovų ar naujų savininkų pozicijos, kad procesus skaitmenizuoti reikia ir vienaip ar kitaip tai pajudės link didesnių pasikeitimų. Vienas jų – įmonės veiklos skaitmenizacija. Savaime suprantama, jei įmonė užaugo iki tiek, kad susitvarkytų su esamų procesų įvairove ir informacijos kiekiais, geriausia tai patikėti technikai ir verslo valdymo sistemoms (toliau VVS). Jei nuspręsta imtis iki šiol nevykdytos veiklos, naujos vykdymui galima iškart nuo pat pradžių pasitelkti sistemų pagalbą, ypač jei tuo jau naudojasi konkurentai.
Kitas svarbus aspektas – darbuotojai, ypač gerų specialistų nenumaldomas brangimas rinkoje, dažnai ženkliai daugiau nei auga jų darbo produktyvumas. Būtent tokioje situacijoje labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad produktyvumas labiau paaugtų jei įmonė būtinus, nenašius ar rankiniu būdu atliekamus darbus perleistų sistemoms. Bet kokios problemos, kurios įmonei kainuoja tiek tiesiogiai tiek netiesiogiai, gali būti suvaldytos pasitelkus didesnį žinojimą ir suvokimą apie esamą situaciją. O jei tą situaciją dar galima ir patogiai valdyti, nusistovėję įmonės procesai kaip mat pagerės ir tik į gerą.

Ar tai stipriai skiriasi kiekvienoje įmonėje?

Labai dažnas diskusijų su klientais aspektas ir labai dažnai išgirstamas posakis yra – „O pas mus įmonėje tai viskas visiškai kitaip“. Tai nėra tiesa, nors tai dalinai nėra ir ne tiesa. Dauguma įmonių vykdo labai panašius procesus ir tai, kas tikrai yra individualu, sudaro ne daugiau kaip keletą procentų visų procesų įmonėje.
Savaime suprantama, tarp skirtingų veiklos rūšių, ypač skirtinguose pramonės sektoriuose, skirtumai didesni. Tačiau tai dažniausiai reiškia, kad vienos ar kitos įmonės plačiau, giliau ar detaliau naudos vienus ar kitus VVS funkcionalumus ir tik papildomo patogumo, lankstumo, operacijų greičio vardan, galbūt, siekiama tai atlikti su papildomomis išorinėmis priemonėmis. Tokiu atveju jų ir VVS bendradarbiavimui reikės papildomos taikomosios programinės įrangos. Įmonės, pasirengusios unifikuoti ir standartizuoti savo procesus ir diegėjo, pasirengusio maksimaliai plačiai pritaisyti standartinius verslo valdymo sprendimus bendradarbiavimas projekto eigą greitina ir pigina.

Kaip svarbu turėti skaitmenizacijos viziją ir projekto resursus? 

Būtinybė turėti įmonės skaitmenizacijos viziją, tai tokia pat, o gal ir svarbesnė sudedamoji dalis, kaip technologinė įranga ar žmogiškieji resursai. Įmonės skaitmenizacijos vizija yra ilgalaikės krypties pasirinkimas. Tai procesas, kuris prasideda ir niekados nesibaigia. Tai supratimas, kaip skaitmenizacijos pagalba bus valdomas verslas artimiausiais metais. Tai taip pat pačio proceso keitimas, modifikavimas, atsiliepiant į technologijų pasikeitimus, turimos programinės įrangos atnaujinimas pasikeitus jos versijai.
Bendravimo su klientais patirtis sako, kad visada sėkmingiau dirbama su įmonėmis jei jos turi specialistus žinančius vidinius procesus ir sugebančius suprasti jų atvaizdavimą verslo valdymo sistemoje. Tai ne tik bendravimas su diegėjais įsisavinant programinę įrangą, bet ir diegimo darbai, vidiniai kolektyvo mokymai, žinių perdavimas. Skaitmenizacijos nuostatų paskleidimas ir kolektyvo nusistatymas naudotis sukurtais programiniais ir techniniais sprendimais yra dirva, kurioje lengviau sėti progreso sėklas, kurių sudygimo rezultatai – ženkliai geresni.

Kilo minčių? Pasidalinkite!

Jums gali būti naudinga

Nauja verslo valdymo sistemų Dynamics 365 era buvo paskelbta dar 2016 metais Microsoft partnerių konferencijoje Toronte. Microsoft vadovas Satya Nadella Dynamics 365 pristatymo pranešime, teigia, kad jau nuo pirmojo verslo valdymo sistemų įsigijimo (kai 2002 metais Microsoft įsigijo jau susijungusias kompanijas Damgaard Data ir Navision Software A/S) visą tą laiką Microsoft kryptingai judėjo link verslo valdymo sistemų konsolidavimo, bei duomenų saugomų įvairiose monolitinėse sistemose atrakinimo, kad klientai galėtų juos sujungti, ir gauti naujų įžvalgų, kad galėtų greitai išplėsti ir keisti savo verslo procesus ir pateikti juos į komunikacijos ir bendradarbiavimo priemones, kurias milijonai žmonių kasdien naudoja darbe.
Pasaulis niekada nebus toks, koks buvo prieš COVID-19 paralyžuojant pasaulį. Ateityje mes kalbėsime apie tai kaip viskas vyko prieš ir po koronos. Daugelis tendencijų, kurios populiarėjo dar prieš krizę, jos metu tiesiog sprogo. Ypač keturios tendencijos.
Daugeliui verslo valdymo sistemų (toliau VVS, angl. ERP – Enterprise Resource Planning) yra kuriami specializuoti sprendimai, vadinamieji plėtiniai (angl. add-on), kurie yra skirti išplėsti standartinį sistemos (angl. core) funkcionalumą tam tikroje specifinėje srityje. Dažniausiai tokie moduliai apima planavimą ir grafikų sudarymą, sandėlio valdymą, gaminio gyvavimo ciklo valdymą, transportavimo valdymą, techninę priežiūrą ir t.t. Tokie plėtiniai dažniausiai būna sukurti vadinamųjų trečiųjų šalių, kadangi nei pats gamintojas tokio detalaus funkcionalumo nebūna išvystęs, nei diegėjai, kurie orientuojasi į verslo valdymo sistemų diegimą, dažniausiai patys nekuria didelių sistemos plėtinių, bet atstovauja tokių specializuotų programų kūrėjus. Tokiais plėtiniais vadinami ir populiarūs darbo užmokesčio apskaitos bei personalo valdymo sprendimai, kurie dažnu atveju jau būna sukurti ir paties VVS diegėjo, bet gali būti ir įsigyti iš trečiųjų šalių. Sistemų plėtiniams paprastai būna paruoštos standartinės integracijos todėl kartu su pagrindine verslo valdymo sistema sklandžiai veikia kartu ir yra lengvai įdiegiami.
right-arrow share search phone phone-filled menu filter envelope envelope-filled close checkmark caret-down arrow-up arrow-right arrow-left arrow-down