<img src="https://secure.leadforensics.com/133892.png" alt="" style="display:none;">

Ieškant savo įmonei tinkamiausio verslo valdymos sistemos modelio dažniausiai susiduriame su jų privalumais, tačiau nereikėtų pamiršti, kad kiekvienas modelis turi ir savų minusų. Žemiau tekste pabandėme parodyti kokių trūkumų gali turėti SaaS (Software as a Service) modelis.

1. Gali būti papildomų išlaidų

Galvojant apie Subscription variantą, kuris paremtas SaaS modeliu yra svarbu žinoti ir atkreipti dėmesį į tai, kas gali kainuoti papildomai. Tokius klausimus vertinga užduoti bet kuriam SaaS paslaugos teikėjui. Tiek D365BC, tiek D365FO atveju yra keletas aspektų, kurie gali padidinti išlaidas susijusias su SaaS paslauga – duomenų bazės apimtis, transakcijų kiekis ar kita. Kaip pavyzdį galime paimti D365BC atvejį, kai nemokamai suteikiama 80GB duombazė, o D365FO atveju duombazės dydis tiesiogiai priklauso nuo vartotojų skaičiaus, t. y. kiekviena papildoma vartotojo licencija suteikia papildomus gigabaitus duombazei. Atitinkamai viršijant nemokamos duomenų bazės apimtį  kiekvienas papildomas duomenų bazės gigabaitas yra apmokestinamas. Norint, kad kaštų susijusių su papildomai panaudotais gigabaitais neatsirastų, reiktų nusimatyti metinius duomenų išvalymus (visą duomenų bazę  eksportuojant pavyzdžiui į Azure Storage, kur kaštai žemi), uždarytus dokumentų (Sales orders/purch orders) ištrynimus ir paliekant tik finansines transakcijas (standartinė FO sistema turi tokius įrankius).

2. Stipriai priklausomas nuo interneto ryšio

Interneto ryšys yra SaaS modelio pagrindas bei labai reikalingas kai VVS yra jūsų serveryje (jei nesate sukūrę vidinio tinklo), nes nutrūkus interneto ryšiui, nutrūksta ir jūsų darbas su VVS. Pasaulis šiuo metu yra daugiau linkęs ieškoti būdų, kaip užsitikrinti alternatyvų interneto ryšį, nei kad investuoti į vidinio tinklo sukūrimą, kuris tampa geometrinės progresijos sudėtingumo klausimu daugėjant nutolusių darbo vietų skaičiui. Iš kitos pusės, jei dėl kažkokių priežasčių nepertraukiamas darbo užtikrinimas yra kritiškai svarbus, tai dėliojamos sudėtingesnės hibridinės infrastruktūros, kur nutrūkus interneto ryšiui automatiškai pereinama prie paskutinių duomenų naudojimo, kurie palaikomi on-premise versijos. Tačiau tai daugiau išimtis nei taisyklė, kuriai reikia rimtų priežasčių, pavyzdžiui ypatinga gamyba kur negalimas sustojimas nė minutei ir pan. Interneto ryšio sutrikimo riziką reiktų vertinti lyginant su kitomis rizikomis kaip, kad į darbą neateis kertiniai darbuotojai, dings elektra ir pan., tačiau visada reiktų įsivertinti kokia tikimybė, kad konkreti rizika konvertuotis į realią situaciją.

3. Nepasitikėjimas SaaS modeliu

Įmonės į debesijos (angl. cloud) technologijos pagrįstus sprendimus pradėjo žiūrėti pozityviau, dėl ko matome vis daugiau svarstymų ir apie kitų debesijos produktų panaudojimą, vienas iš jų – pradėti naudoti SaaS modeliu. COVID-19 situacijos kontekste pasimatė pasistūmėjimas. Akivaizdu, kad buvome priversti pradėti naudotis tam tikrais SaaS sprendimais, pvz., M365, TEAMS ir kitais, nepaisant vis dar tebesančio neapibrėžtumo dėl debesijos technologijų panaudojimo teisės aktuose. Šis neapibrėžtumas buvo tarsi barjeras susilaikyti nuo bandymų išbandyti naujo tipo sprendimus. Visgi pagrindinė priežastis yra nepasitikėjimas naujo tipo paslaugomis/sprendimais, nei kad teisinio reguliavimo nebuvimas.

4. Ribotos galimybės patekti iki duomenų bazės, branduolio

Vienas iš esminių D365 BC Online versijos trūkumų – klientas negali pasiekti duomenų bazės, kadangi D365 BC Online versija teikiama kaip SaaS paslauga, tai reiškia, jog nei debesijos infrastruktūros nei debesijos duomenų bazės vartotojas pasiekti negali. Toks BC Online sistemos trūkumas gali sukelti sunkumų tuomet, kai norima pasiekti kliento sistemoje esančius duomenis, pavyzdžiui įmonėje diegiant Power BI analitikos įrankį.

Įmonės, kurios naudojosi Microsoft Dynamics NAV sistemas (on-prem), turėjo galimybę modifikuoti, keisti VVS funkcionalumo branduolį (angl. core), kas leisdavo daryti didelės apimties modifikacijas iš esmės keičiančias VVS sistemos funkcionalumą. Dėl šios priežasties Lietuvoje yra nemažai NAV klientų, kurie turi susikūrę individualizuotus VVS kurių funkcionalumas platesnis nei standartinis D365 BC Online. Tuo tarpu naujojoje BC Online versijoje dėl programavimo kalbos bei sistemos architektūros pakeitimu nėra galimybės keisti standartinės programinės įrangos branduolio, visos modifikacijos yra realizuojamos kaip branduolio plėtiniai (angl. extensions) ir standartizuoti papildomų funkcionalumų moduliai – programėlės (apps). Dėl šios priežasties VVS pritaikymo pagal kliento poreikius kaštai yra didesni.

5. Prarastos investicijos į infrastruktūrą

Turbūt vienas nemaloniausių Subscription variantų, paremtų SaaS modeliu, minusų yra tai, kad reikia „nurašyti” dalį jau atliktų investicijų į jau turimą infrastruktūrą, nes iš esmės ji tampa nebereikalinga VVS aptarnavimui, taip pat nebereikalingi kondicionieriai, kurie buvo pastatyti serverinės aušinimui. Nors atsilaisvinusias patalpas galima panaudoti kitoms reikmėms, bei turimą įrangą parduoti visgi visų investicijų gali ir nepavykti atgauti. Žinoma serverinę ir įrangą yra galima siekti išnaudoti hibridinei VVS architektūrai, bet pirmiausią reiktų išsiaiškinti ar pagal jūsų veiklos specifiką jos jums tikrai reikia.

 

Suprantama, kad SaaS modelis turi ir trūkumų ir privalumų, todėl prieš jį įsigyjant, pirma turėtumėt atsakyti į svarbų klausimą – ar SaaS yra tinkamas modelis jūsų verslui?

Kilo minčių? Pasidalinkite!

Jums gali būti naudinga

Nauja verslo valdymo sistemų Dynamics 365 era buvo paskelbta dar 2016 metais Microsoft partnerių konferencijoje Toronte. Microsoft vadovas Satya Nadella Dynamics 365 pristatymo pranešime, teigia, kad jau nuo pirmojo verslo valdymo sistemų įsigijimo (kai 2002 metais Microsoft įsigijo jau susijungusias kompanijas Damgaard Data ir Navision Software A/S) visą tą laiką Microsoft kryptingai judėjo link verslo valdymo sistemų konsolidavimo, bei duomenų saugomų įvairiose monolitinėse sistemose apjungimo. Tokia strategija pasirinkta siekiant klientams suteikti galimybę organizacijos duomenis pasiekti paprasčiau, taip įgalinant efektyvią organizacijos duomenų analitiką, daryti duomenimis pagrįstus sprendimus, operatyviai keisti procesus ir juos perkelti tiesiogiai į skaitmenines organizacijos komunikacijos bei bendradarbiavimo priemones, kurias milijonai žmonių kasdien naudoja darbe.
Ką reiktų padaryti prieš pradedant projektą, kurio rezultatas – ilgalaikio planavimo optimizavimas? Yra keletas dalykų, kurie padės jums sutrumpinti bet kokias įvadines diskusijas su konsultantais ir tiesiai pereiti prie tos fazes kai diskutuojama apie konkrečius dalykus. Dalinamės su jumis pagrindiniais klausimais apie kuriuos įmonės pradėdamos ilgalaikio planavimo projektą dažnai nepagalvoja, bet juos iškelti ir į juos atsakyti yra labai svarbu norint pasiekti optimalų rezultatą.
Klientai ir užsakovai tikisi, kad gaminių pasiūla platės, gamybos ir pristatymo terminai trumpės, prekių kokybės ir kainos santykis bus vis palankesnis. Šios, o, beje, ir kitos nuostatos rinkoje verčia gamintojus platinti siūlomą gaminių asortimentą, mažinti gamybos partijas, trumpinti gamybos ir pristatymo terminus. O prie to – visa tai padaryti už mažesnę savikainą dirbant įmanomai didesniu efektyvumu. O jei gamybos procesas reikalauja sekti ir vertinti alergenų ar konservantų kontrolę bei gamybos pamainingumą ir su tuo susijusius iššūkius... Tai kaip visa tai apjungti nepasimetant skirtingų procesų tarpusavio ryšiuose, priklausomybėse, randant patogiausius ir teisingiausius sprendimus, optimaliai suvadovauti procesams ir suvaldyti žaliavų bei įrengimų, darbo jėgos panaudojimą juose bei įvertinti daugybę momentinių ir istorinių duomenų, įtakojančių tiesioginį planavimo rezultatą?