<img src="https://secure.leadforensics.com/133892.png" alt="" style="display:none;">

Daugelis mano, kad mažmeninė prekyba tai paprastas verslas, kuriame tik perki ir parduodi taip gaudamas pelną. Turiu jus nuvilti, nes tai kur kas sudėtingesnė ir daugiau pastangų reikalaujanti veikla. Pardavėjai jau nuo seno stengiasi įtikti klientams bei pritraukti juos taip, kad jie sugrįžtų į parduotuvę vėl ir vėl. Tačiau ar skatinimas sugrįžti į fizinę parduotuvę vis dar aktualus šiuolaikiniame pasaulyje kai pirkėjai turi plačias apsipirkimo galimybes, tokias kaip internetinės parduotuvės ar specialios programėlės (angl. apps) – tai ir pamėginsime panagrinėti.

Kliento pirkimo įpročių įtaka pardavėjui

Kokie vartotojų įpročiai formuoja dabartinį pardavėjų verslo modelį? Tai nesunku suprasti pastebėjus kiekvieno iš mūsų veiksmus prieš įsigyjant prekę ar paslaugą. Dažnu atveju , mes nepuolame iškart važiuoti į parduotuvę ir pirkti, pirmiausia paieškome informacijos apie norimą prekę/paslaugą internete, sužinome apie jos savybes, galbūt pasižiūrime, kurioje parduotuvėje taikomi specialūs pasiūlymai. Taip patogiau, nes norimą informaciją gauname čia ir dabar, negana to, išsirinktą prekę/paslaugą galime nusipirkti realiu laiku būnant bet kur, reikia tik prisijungti prie internetinės parduotuvės ar programėlės. Nebereikia gaišti laiko ir ieškoti kur artimiausia parduotuvė, visa tai galime padaryti tebegulėdami ant sofos namuose. Tokiam klientų elgesiui nemažą įtaką daro ir pardavėjų siuntinėjami reklaminiai pranešimai, kas rodo, kad gyvename skaitmenizuotame laikotarpyje ir mažmenininkai neturėtų atsilikti nuo klientų besiformuojančių įpročių ir su skaitmeninių sistemų pagalba tapti draugiškesni jų poreikiams.

Pažvelgus į statistiką Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių (išskyrus automobilių pardavimo ir remonto bei maitinimo ir gėrimų įmones) apimtys, lyginant 2019 metų pirmus penkis mėnesius su 2018 metų pirmais penkiais mėnesiais, padidėjo ir šiemet siekė 4,713 mlrd. eurų (be PVM), o tai yra 7 proc. daugiau nei pernai (palyginamosiomis kainomis). Ir kol kas nepanašu, kad augimas sustotų. Ko gero dauguma norime tikėti, kad apimtys auga vien dėl gerėjančios ekonominės situacijos Lietuvoje, bet, manau, kad didelę įtaką daro ir pardavėjų prisitaikymas prie pirkėjų poreikių bei didesnis reklamos srautas.

Kaip paskatinti klientą pirkti?

Aišku, kad kiekvienas reklaminis pranešimas yra sukurtas tam, kad atkreiptų pirkėjo dėmesį, po ko siekiama kito žingsnio – pirkimo. Užkabinti klientą dažnai vieno parodymo konkrečios prekės ar paslaugos neužtenka, dėl to pardavėjai linkę taikyti ir kitus metodus, tokius kaip remarketingas, elektroninio pašto bei socialinių tinklų reklamos, atskiri naujienlaiškių siuntimai su siūlomomis panašiomis į jau įsigytas prekes/paslaugas ar netgi konkrečiam klientui sudaryti asmeniniai pasiūlymai. Tačiau toks pirkėjo persekiojimas su reklaminiais pranešimais ir besikartojančia informacija juose turi ir blogąją pusę. Pirkėjas pastoviai gaudamas tiek daug reklaminės informacijos, kuri dažnu atveju būna jam neaktuali, gali pradėti ją ignoruoti.

Klientų pritraukimas gali būti daug paprastesnis, tačiau tai būtų sunku įsivaizduoti be IT sprendimų, kurie padeda valdyti žmonių susidomėjimą preke/paslauga ar konkrečia parduotuve. Turėdamos pažangią verslo valdymo sistemą mažmeninės prekybos įmonės gali rinkti informaciją apie konkrečius kliento pirkimo įpročius, ją analizuoti ir pateikti būtent tam klientui asmeniškai sugeneruotą reklamą per tokį kanalą, kuris labiausiai patinka klientui (internetinė parduotuvė, programėlė ar kt.). Tokiu būdu pirkėjas gauna žymiai aktualesnę informaciją, būtent tai kas jį domina. Asmeniškai mane tai žymiai labiau skatina atkreipti dėmesį į gaunamą reklamą.

 

Viską apibendrinus drąsiai galime teigti, kad pragyvenome laikotarpį, kai mažmenininkų vienintelis sąlytis su pirkėjais yra čekio išmušimas parduotuvėje, dabar rinkti ir analizuoti kliento pirkimo įpročius tiesiog būtina, norint pasiūlyti suasmenintą, konkrečiam klientui skirtą pasiūlymą. Sunku būtų nesutikti, kad IT sistemos turėjo didelę įtaką šiems pokyčiams. Įdomu, kad mažmeninė prekybos sektoriaus laukia ateityje...

 

Susipažinkite su LS Retail sprendimu

Kilo minčių? Pasidalinkite!

Jums gali būti naudinga

SaaS (Software as a service, liet. Programinė įranga kaip paslauga) – modelis geras pradedantiesiems verslams (angl. startupers), kuriems pradedant veiklą reikia daugiau investicijų. Tie kas jau turi veikiantį verslą ir vienokią ar kitokią verslo valdymo sistemą (toliau VVS) – kyla daugiau klausimų dėl šio modelio. SaaS patogus tuo, kad nereikalauja didelių pradinių investicijų, kurias turėjo patirti įmonės pradėjusios veiklą prieš tarkim 20 metų. Kaip taisyklė šiame modelyje – organizacija gauna darbo vietą už mėnesinį mokestį (angl. subscription), išliekant sąlygai bet kada jo atsisakyti, kas iš ties patogu bandant vieną ar kitą verslo idėją. SaaS modelis nėra parankus, tais atvejais, kai įmonė užsiima specifine veikla, dėl ko reikia atlikti turimos VVS modifikavimo/pritaikymo pagal kliento poreikius darbus dėl ko atsiranda papildomi kaštai. Bendrai kalbant SaaS modelis tinka tiems, kas linkęs priimti verslo valdymo sistemos standartinį funkcionalumą. Anot gamintojo šis modelis yra tinkamas be išimties visoms įmonėms, tačiau priimkime tai kaip žinutę, kurią turime patikrinti atsižvelgiant į tai, kas išties svarbu dirbant pagal šį modelį.
Įmonės veiklą betarpiškai palaiko tam tikra verslo valdymo sistema (toliau VVS). Labiausiai rinkoje nusistovėjęs modelis yra On-premises, kai tiek licencija tiek infrastruktūra priklauso įmonei. Tačiau paskutiniu laikotarpiu mus vis dažniau pasiekia žinutės apie VVS, kaip Software as a Service (liet. programinė įranga kaip paslauga, toliau SaaS). Tai natūraliai veda prie tam tikrų klausimų: ar jūsų naudojamas VVS variantas yra optimalus? Kokį tiksliai VVS modelį ir kodėl būtent tokį jūs turite? Ar turite pakankamai žinių, kad identifikuoti esamą situaciją? Jei ne, tai ar galite apibrėžti situaciją, kurioje jūsų VVS turėtų būti? Tarp kraštutinių VVS variantų – klasikinio modelio (kai tiek VVS, tiek infrastruktūrą turite savo nuosavybėje) ir SaaS (kai iš principo viską perkate kaip paslaugą) yra dar 4 tarpiniai variantai. Kokie tie variantas ir kaip atsirinkti sau tinkamiausią apžvelgsime šiame tekste.
Lokalizacija yra gan specifinė tema apie kurios būvimą žino tik tam tikras kiekis žmonių, kurie gilinasi ir seka naujienas šia tema. Tačiau reiktų suprasti, kad įmonių ateitis ankščiau ar vėliau pradės suktis apie informacines technologijas (toliau IT), jei jau nesisuka, kas reiškia, kad daugiau ar mažiau visi turės bent kiek suprasti ir išmanyti jas. Tikriausiai šį tekstą apskritai reiktų pradėti tuo to, kas yra lokalizacija, kokios jos sudėtinės dalys, kodėl svarbu apie ją bent kiek žinoti ir kaip lokalizacija bus vystoma Lietuvos rinkoje ateityje?
right-arrow share search phone phone-filled menu filter envelope envelope-filled close checkmark caret-down arrow-up arrow-right arrow-left arrow-down