<img src="https://secure.leadforensics.com/133892.png" alt="" style="display:none;">

Nėra nieko keisto, kad girdint apie skaitmenizaciją bei Pramonės 4.0 revoliuciją, prieš akis iškyla gamykla, kurioje sklandžiai ir greitai dirba robotai, o visi procesai vyksta su minimaliu žmogaus įsitraukimu, ar visai be jo.  Tačiau retai kalbama, apie tai, kas pasako robotams kokių produktų reikia pagaminti ir kiek.

Dažnai pasitaiko, kad gamybos planą, net ir moderniems gamybiniams įrenginiams, planuotojai sudarinėja Excel lapuose (angl. Excel Sheets).

Nėra labai sunku padaryti gamybos planą naudojant Excel, jeigu: a) esi geras planuotojas; b) turi tikrai daug laiko. Tačiau realybė ta, kad gamybos planas kartais būna pasenęs, dar net nespėjus jo atspausdinti. O geras planuotojas naudoja savo gabumus stulpelių stumdymui ir duomenų perrašymui ar kopijavimui.

Net ir įdiegta verslo valdymo sistema (toliau VVS) ne visuomet efektyviai išsprendžia gamybos planavimo uždavinius. Ši tema verta atskiro įrašo, tačiau tiesa paprasta – jeigu gamybos planas nėra logiškas ir suprantamas, jo niekas ir nenaudoja. Netgi turint VVS, kartais tiesiog lengviau planuoti gamybą Excel pagalba.

Tačiau spartėjant gamybos procesams, artėjant robotizacijai ir didėjant konkurencijai, planuotojui keliami vis sudėtingesni uždaviniai.

Pažangios planavimo sistemos – kas tai?

Kalbant trumpai, pažangios planavimo sistemos naudoja sudėtingus algoritmus, kurių pagalba greitai sugeneruojamas optimalus ir efektyvus gamybos planas ar grafikas. Negana to, šios sistemos geba įvertinti esamus gamybinius apribojimus, tokius kaip turimos žaliavos, gamybiniai įrenginiai, darbuotojai ir jų darbo grafikai.

Pateikiama informacija leidžia planuotojui atlikti analizę, modeliuoti skirtingus scenarijus ir pagaliau – priimti sprendimą apie geriausią plano ar grafiko variantą.

Ilgalaikis vs. Operatyvinis planavimas

Nuolat susiduriant su planavimo iššūkiais nesunku suprasti – planavimas planavimui nelygus. Tai, ką vieni vadina planu, mes mieliau vadintume grafiku ir atvirkščiai... Norint suprasti, koks planavimo procesas įmonėje aktualesnis, reikalinga juos atskirti.

Ilgalaikis planavimas leidžia įvertinti produktų poreikį ir apskaičiuoti ko, kiek ir kada reikia gaminti. Planas generuojamas įvertinant pardavimų prognozes, gamybinius pajėgumus, prekių padengimo dienas, tiekimo terminus ir galiojimo datas. Šio planavimo rezultatas - gamybos planas ilgajam laikotarpiui – savaitėms, mėnesiams, metams.

Trumpalaikis (operatyvinis) planavimas leidžia sudėlioti seką, kuria geriausiai gaminti suplanuotus produktus, įvertinant ar pakanka turimų žaliavų, ar laisvi reikalingi įrengimai. Šio planavimo rezultatas - gamybos grafikas trumpajam laikotarpiui – dienoms, valandoms, minutėms.  Tai gali būti ir konkretus darbų sąrašas, nurodantis ką kuriam darbuotojui ar įrenginio operatoriui reikia gaminti dabar, ir ką reikės gaminti po to.

Jeigu ilgalaikis planavimas labiau aktualus įmonėms, gaminančioms į sandėlį, tai trumpalaikis planavimas tampa galvos skausmu visiems gamintojams. Ypač susidūrus su kasdieniais pokyčiais, tokiais kaip prioritetų pasikeitimai, nauji „ypač svarbūs“ užsakymai, vėluojančios žaliavos ar sugendanti įranga.

Įrankiai pažangiam gamybos planavimui

Pažangūs gamybos planavimo įrankiai dažnai veikia šalia įmonės VVS ir iš jos paima pagrindinius duomenis, tokius kaip prekių kortelės, gamybos maršrutai ir laikai, sudedamos dalys (KS) ir panašiai. Paskaičiuotą ir sudėliotą planą ar grafiką, planavimo sistemos grąžina atgal į VVS. Gamybos grafikas taip pat gali būti perduotas tiesiai gamybiniams padaliniams, interaktyvių ataskaitų ar spausdintų sąrašų forma.

Pažangios planavimo sistemos yra gana lanksčios ir gali būti pritaikomos paimti duomenis iš skirtingų šaltinių. Tai aktualu, kadangi ne visa planavimui reikalinga informacija gali ir turi būti saugoma VVS. Tokie specifiniai duomenys kaip įrangos perstatymo ar plovimo laikai, papildomi žaliavų atributai, produktų gamybos eiliškumas dažnai suvedama tiesiai į planavimo sistemą arba importuojama iš išorinių failų.

Naudojant pažangias planavimo sistemas planuotojas gali gana anksti identifikuoti problemą ir pamatyti jos priežastis bei galimas pasekmes. Dažnai tai padeda užgesinti gaisrą prieš jam įsiplieskiant. Tikrai aišku, kad tinkamas ir efektyvus gamybos planavimas dažnai būna tas procesas, kuris įmonei leidžia pajusti naudą iškart po diegimo. Tuo pačiu tai puikus pirmasis žingsnis skaitmenizacijos link.

Žiūrėkite video tema „Gamybos planavimo iššūkiai. Skaitmenizacijos link.“ 

Kilo minčių? Pasidalinkite!

Jums gali būti naudinga

Gaminant gaminius, nesvarbu ar yra didelė ar maža jų nomenklatūra, reikia aiškiai žinoti kokias žaliavas bei kokiais kiekiais numatome naudoti. Rinka nestovi vietoje ir pasitaiko atvejų, kai reikia turėti alternatyvas naudojamoms žaliavoms. Kartais reikia gebėti tai pakeisti operatyviai, kartais tai galime planuoti iš anksto. Svarbu paminėti, kad žaliavų pakeitimai turėtų būti daromi gamybos planavimo etape, prieš pateikiant užsakymus į gamybą. Visa tai galima valdyti D365 Business Central (toliau BC) sistemoje. Kaip? Pateikiu tai tekste žemiau.
Abi Microsoft verslo valdymo sistemos – D365BC (buvęs pavadinimas NAV) ir D365FO (buvęs – AX) – turi labai panašų bendrąjį funkcionalumą, tačiau galima išskirti ir nemažai skirtumų, ypač gamybinėje srityje. Skirtumai tarp šių sistemų funkcionalumo susiformavo tiek istoriškai, tiek ir dėl šių produktų skirtingo pozicionavimo iš gamintojo pusės, t. y. vieną produktą Microsoft, kaip gamintojas, mato labiau tinkantį mažoms ar vidutinio verslo įmonėms, o kitą didelėms (dar vadinamoms Enterprise lygio) įmonėms. Tačiau pagrindinius skirtumus tarp sistemų lemia ne tai, kaip pats Microsoft skirsto rinką, o kokie tiksliai funkcionalumai yra šiose sistemose. Įmonėms tie patys skirtumai padeda sutrumpinti verslo valdymo sistemos įsigijimo procesą bei išsigryninti, kad galiausiai dauguma funkcionalumų būtų susiję būtent su gamyba, o ne pašaliniais dalykais, kartais net neturinčiais įtakos verslui. Žemiau palyginome abiejų Microsoft sistemų, D365BC ir D365FO, gamybinius funkcionalumus ir išskyrėme 7 pagrindiniai sistemų skirtumus.